Modenos (Italija) širdyje, tarp grindinio gatvelių, kvepiančių ką tik iškepta duona ir balzaminiu actu, slepiasi vieta, jau daugelį metų žadinanti viso pasaulio gurmanų vaizduotę – „Osteria Francescana”. Tai nėra paprastas restoranas. Tai scena. Čia meistras pasakoja kulinarines istorijas skonio, tekstūros ir simbolikos kalba. Jų režisierius yra Massimo Bottura. Charizmatiškas vizionierius, kuris iš duonos riekės ir daržovių likučių gali sukurti meno kūrinį.
Nuo kuklios osterijos iki kulinarijos olimpo
1995 m. atidaręs „Osteria Francescana”, Bottura nė neįsivaizdavo, kad per du dešimtmečius taps vienu įtakingiausių virtuvės šefų pasaulyje. Iš pradžių jis sulaukė prieštaringų vertinimų. Jo interpretuojami klasikiniai itališki patiekalai konservatyviems kritikams pasirodė pernelyg drąsūs. Tačiau ši drąsa pasiteisino. Šiandien restoranas gali pasigirti trimis „Michelin” žvaigždutėmis, du kartusGeriausias pasaulyje restoranas (2016 m., 2018 m.) ir tapo kultine vieta kulinarinio meno mėgėjams. Ši vieta yra tikras Everesto kalnas skonių karūnoje.
Filosofija: „Žvelkite į ateitį, bet gerbkite praeitį”.
Bottura tiki, kad virtuvė – tai tiltas tarp istorijos ir šiuolaikiškumo. Jo patiekalų šaknys siekia Emiliją-Romaniją, tačiau jie pagardinti pasauliniu įkvėpimu ir šiuolaikinėmis technologijomis.

Kartu jis yra kovos su maisto švaistymu šalininkas – per savo fondą „Food for Soul” jis įrodo, kad iš „maisto likučių” galima pagaminti aukšto lygio patiekalus. Klasikinis, modernus ir kartu sąmoningas.
Labiausiai stebinantys Bottūros darbai
Veltui „Osteria Francescana” valgiaraštyje ieškote banalumo. Kiekvienas patiekalas – tai tarsi kulinarinė istorija, o kartais net pokštas.
- Taršos revoliucija – austrė, supažindinanti svečią su jūros skonių pasauliu. Patiekalas su aplinkosaugine žinute.
- Spaghettini nuo Neapolio įlankos iki Hokaido – cukinija vietoj makaronų su aksominiu jūros ežių padažu. Kitaip tariant, umami sprogimas.
- Cinque stagionature del Parmigiano Reggiano – penki garsiausio regiono sūrio pavidalai, nuo putų iki traškių dribsnių, patiekiami skirtingose temperatūrose.
- La vie en rose – elniena vyšnių padaže su rožių žiedlapių formos cikorijomis. Šis patiekalas – tai duoklė Edith Piaf.
- Wagyu ne wagyu – vietinė mėsa, paruošta japonišku stiliumi. Miastrz įrodo, kad kokybė nepriklauso nuo egzotiškos etiketės.
Naujienos ir svarbiausi įvykiai
- „Chef’s Table” ir „Somebody Feed Phil” – dvi populiarios „Netflix” laidos, kuriose užfiksuota šios vietos magija, pritraukianti naujų lankytojų iš viso pasaulio.
- Patiekalas-svajonė „Bulvė, kuri norėjo būti triufelis” – tai pavyzdys, kaip Bottura iš paprastų ingredientų sukuria humoro ir rafinuotumo kupinus patiekalus.
- Pirmuosiuose puslapiuose – nuo pasaulinių muzikos žvaigždžių iki politikų, įskaitant Italijos ministrą pirmininką Matteo Renzi.
- Ne tik lėkštė – daugelį patiekalų įkvėpė menas, muzika ar literatūra. Kita vertus, jie patiekiami kaip miniatiūrinės meno instaliacijos.
Kodėl „Osteria Francescana” tokia prestižinė?
Tai ne tik žvaigždžių ir reitingų klausimas. Tai unikalus pasakojimo, kūrybiškumo ir meistriškumo derinys, kurio rezultatas – kulinarinė patirtis, kurios neįmanoma nukopijuoti.

Apsilankymas „Osteria” – tai kelionė per skonius, prisiminimus, asociacijas ir netikėtumus. O kai vakarienės pabaigoje Bottura išeina iš virtuvės pasikalbėti su svečiais, tampa aišku, kad šios vietos esmė – ne tik talentas, bet ir aistra dalytis istorijomis. Todėl tokios vietos kaip ši tiesiog nėra.

