Zara Re{form} kolekcija (Vol. 1) Johno Galliano šiandien pasirodo prekyboje ir nuo pat pirmųjų valandų sukelia būtent tai, ko buvo galima tikėtis iš vieno ryškiausių savo kartos dizainerių susitikimo su vienu didžiausių high street prekių ženklų. Londone prie Zara parduotuvės Bond Street gatvėje nusidriekė eilės. Tuo tarpu internete akimirksniu pradėjo plisti kolekcijos nuotraukos. Diskusija vyksta ne tik apie kainas ar prieinamumą, bet visų pirma apie tai, ar Galliano pavyko išlaikyti savo kalbą Zary gamybiniame pasaulyje.
Peržiūrėjus pirmąją kolekcijos dalį, atsakymas įdomus: taip, ir net labai. Tai viena iš nedaugelio žinomo dizainerio ir masinės prekybos tinklo bendradarbiavimo atvejų, kai rezultatas nėra aukštosios mados supaprastinimas. Čia kryptis apsiverčia. Tai iš tiesų itin drąsus ir nestandartinis žingsnis.
Zara kaip medžiaga, ne kaip apribojimas
Re{form} nėra klasikinė kolaboracija, kurioje dizaineris sukuria kelis įspūdingus daiktus, o prekės ženklas rūpinasi likusia dalimi. Galliano į Zarą žiūrėjo kaip į kūrybinę medžiagą. Todėl jis analizavo esamus modelius, išardė juos į dalis, apvertė konstrukciją, keitė proporcijas ir atskirų elementų funkciją. Tik šių eksperimentų dėka atsirado nauji projektai, kurie vėliau buvo gaminami iš naujų medžiagų.
Tai labai būdingas Galliano metodas. Vietoj to, kad pradėtų nuo tuščio lapo, jis pradeda nuo jau egzistuojančio dalyko ir tikrina, kiek toli galima pakeisti jo reikšmę. Šia prasme Re{form} yra labiau „autoriškas“, nei leistų manyti Zara etiketė.
Ir būtent čia slypi didžiausia kolekcijos vertė. Galliano nebando paversti Zaros Dioru ar Margiela. Jis kuria Galliano iš Zaros.
Kolekcija Re{form} Zara (Vol. 1): Istorinis Galliano, bet be muziejinės nostalgijos
Įkvėpimo šaltiniai yra, be kita ko, Les Incroyables ir Les Merveilleuses – ekscentriška Prancūzijos mada po revoliucijos, kuri jau buvo matoma garsiojoje dizainerio baigiamojoje kolekcijoje iš 1984 metų. Taip pat atsispindi Viktorijos laikų Londonas, pankas, noir kinas ir jo paties archyvai. Čia matyti tęstinumas garsios Galliano kolekcijos Maison Margiela mados namams.
Tačiau tai nėra doslovinės citatos. Galliano paima istorinį siluetą ir perkelia jį į šiuolaikiškumą: pailgina batus, deformuoja paltus, kuria perdėtus pečius, naudoja tiulį, nėrinius, permatomus audinius ir teatrališkas galvos apdangalus.
Dėl to drabužiai turi tai, kas Galliano madoje visada buvo esminė: jie kuria personažą, o ne tik įvaizdį.
Įdomiausi dalykai gimsta grožio ir keistumo sandūroje
Tri-Chic yra geras šio metodo pavyzdys. Maišo įkvėpta rankinė paverčiama daugiafunkciniu aksesuaru, kurį galima nešioti keliais būdais. Tai nėra tik įspūdinga idėja. Galliano dar kartą paima daiktą, neturintį prestižo, ir pakeičia jo kodą.
Panašiai veikia ilgos pirštinės, bonetai ir skrybėlės, sukurtos kartu su Stephen Jones, absurdiškai pailginti winklepicker batai ar tyčia iškreiptų proporcijų paltai. Jų stiprybė slypi ne dekoratyvume, o gerai pažįstamo elemento perkėlimui keliais žingsniais už jo pirminės funkcijos ribų.
Būtent tai išskiria Re{form} iš daugumos dizainerių bendradarbiavimo su masinės prekybos tinklais. Čia pavardė nėra tik produkto priedas. Pavardė keičia produktą.
Londonas jau atsakė
Eilės prie Bond Street rodo, kad Re{form} nėra vien tik projektas skirtas industrijai. Kolekcija sulaukė tikro klientų susidomėjimo, o ribotas kai kurių modelių prieinamumas dar labiau suteikia jai geidžiamo objekto statusą.
Tai, beje, dar vienas šio projekto paradoksas. Galliano pasiekia masinę auditoriją, tačiau daro tai per kolekciją, kuri daugeliu atžvilgių išlaiko kolekcinės mados logiką: riboti kiekiai, ryški autorinė kalba, išskirtiniai objektai ir kainos, viršijančios įprastą Zara modelį.
Kolekcija Re{form} Zara (Vol. 1) kaip trečiasis Galliano veiksmas
Projektuotojas šį bendradarbiavimą apibūdina kaip savo „trečiojo veiksmo“ pradžią — po nuosavo prekės ženklo, Givenchy ir Dior bei dešimtmečio Maison Margiela. Tai svarbu, nes Re{form} neatrodo kaip laikina stotelė tarp kitų prabangių mados namų. Tai atrodo kaip sąmoningas bandymas patikrinti, kas nutinka jo metodui, kai jis gauna Inditex mastą.
Pirmoji kolekcija leidžia manyti, kad atsakymas yra išties įdomus.
Rugpjūtį buvo atšaukta planuota Galliano paroda Metropolitan Museum of Art, o tai vėl atvėrė diskusiją dėl jo viešo sugrįžimo. Tai svarbus premjeros kontekstas, tačiau tai nekeičia paties fakto, kad Re{form} reikia vertinti ir kaip mados projektą — pagal konstrukciją, idėją ir atlikimą.
O čia Galliano išlieka stebėtinai nuoseklus.
Jis nesukūrė „Zaros à la Galliano“. Jis padarė ką nors daug įdomesnio: traktavo Zarą kaip kūrybinę medžiagą. Ir masinę, tinklinę madą pakėlė iki meno lygio. Galliano nesupaprastina aukštosios mados masiniam klientui, kaip dažnai būna žinomų dizainerių bendradarbiavimo kolekcijose su Zara ar H&M. Jis iškelia masiniam klientui kartelę labai aukštai ir pastato jį prieš Haute Couture siluetus.
Todėl Re{form} verta dėmesio ne tik kaip garsaus vardo bendradarbiavimas su didžiuliu high street gigantu. Tai eksperimentas su riba tarp dizainerių mados ir masinės gamybos. Ir, bent jau pirmame tome, eksperimentas, atliktas aiškiai juntama autoriaus ranka.
Dabar belieka patikrinti, ar ši ranka taip pat gerai veikia už kampanijos ribų, drabužinėje ir kasdien naudojant.
