2009 metų spalis. Prezidentas Mohamed Nasheed kartu su visu ministrų kabinetu sėdi vandenyno dugne, šešių metrų gylyje po vandeniu. Nardymo kostiumai, deguonies kaukės, dokumentai vandeniui atspariuose aplankuose. Tai nebuvo pokštas ar pasirodymas žiniasklaidai – tai buvo desperatiškas bandymas atkreipti pasaulio dėmesį į vykstančią dramą.
Maldyvai nyksta. Pažodžiui.
80% šalies teritorijos yra žemiau nei vienas metras virš jūros lygio. Vidutinis salų aukštis siekia vos 1,5 metro. Kartais įsivaizduoju, kaip tai turi būti – gyventi vietoje, kur kiekviena banga primena, kad namai gali išnykti. 1 190 salų išsibarsčiusių Indijos vandenyne, iš kurių tik 200 yra apgyvendintos.
Maldyvai dar labiau pabrėžia tvaraus vystymosi tikslus – po vandenyno paviršiumi
Bet čia prasideda keista istorija. 2024 metais Maldyvus aplankė daugiau nei 2 milijonai turistų. Prabangūs kurortai, vilos ant polių, povandeniniai restoranai. Žmonės moka milžiniškas sumas už atostogas vietoje, kuri po kelių dešimtmečių gali visiškai išnykti. Tai kažkoks paradoksas – ar ne?
Turizmas šaliai atneša apie 60% BVP. Be jo Maldyvai ekonomiškai žlugtų dar prieš tai, kai juos užlietų vanduo. Tačiau tas pats turizmas prisideda prie klimato kaitos, kuri naikina šalį. Lėktuvai, laivai, oro kondicionieriai viešbučiuose.
Manau, kad tai turi būti labai nuvilianti vietos politikams. Viena vertus, jiems reikia pajamų iš turizmo, kad galėtų išgyventi. Kita vertus, jie mato, kaip kiekvienais metais kyla vandens lygis. „Kaip valdyti šalį, jei nežinai, ar ji apskritai egzistuos po 50 metų?“
Galbūt būtent todėl Maldyvai taip stipriai įsipareigojo JT Darnaus vystymosi tikslams. Jiems tai nėra kažkokia abstrakti vystymosi teorija. Tai išlikimo klausimas. Kiekviena delsos diena reiškia, kad jūra artėja vis arčiau.
Vyriausybė Male suprato, kad tradicinis požiūris į politiką čia neveiks. Negalima galvoti tik apie rinkimus ar ketverių metų kadencijas. Reikia mąstyti apie ateities kartas, net jei nežinia, ar jos turės kur gyventi.
Trys SDG strategijos ramsčiai: ekonomika, visuomenė, aplinka
Maldyvai jau daugelį metų rodo, kad mažos valstybės gali mąstyti globaliai. Apibrėžus klimato iššūkių skubumą, atėjo laikas pažvelgti į konkrečius tvarios plėtros strategijų įgyvendinimo mechanizmus.
Ekonominis ramstis grindžiamas paprasta taisykle – skatink tai, ką nori matyti. Vyriausybė įvedė mokesčių lengvatas kurortams, atsisakantiems vienkartinio plastiko. Viešbučiai, naudojantys saulės energija maitinamas jūros vandens gėlinimo sistemas, gauna 15 % mažesnį turizmo mokestį. Tai ne tik simboliai – nuo 2019 metų 240 kurortų gavo „plastic-free“ sertifikatą, kasmet sugeneruodami 890 mln. JAV dolerių pajamų.
| Ramsčio | Pagrindinė programa | Pagrindinis rodiklis |
|---|---|---|
| Ekonominis | Žalieji kurortai | 240 sertifikuotų objektų |
| Socialinis | Nuotolinis mokymasis | 540 tūkst. mokinių įtraukta |
| Aplinkos | Atsinaujinanti energija | 26 % dabartinė dalis |
Socialinis aspektas – tai visų pirma kova su geografinė izolacija. Nuotolinis mokymas jau pasiekė 540 tūkst. mokinių atokiuose atoluose – skaičius, kuris dar prieš penkerius metus atrodė neįmanomas. Telemedicinos programos, vykdomos pagal SDG 3, leidžia gauti specialistų konsultacijas nereikalaujant keliauti į Malę. Iš esmės kiekviena šeima Maldyvuose dabar turi prieigą prie pagrindinės sveikatos priežiūros per palydovinius ryšius.
Anksčiau maniau, kad tokie sprendimai yra mokslinė fantastika turtingoms šalims. Pasirodo, kad poreikis gali tapti išradimo motina.
Aplinkosaugos ramstis sutelktas į du tikslus: 70 % atsinaujinančios energijos iki 2030 metų ir kasmet atkuriama 450 ha mangrovių. Šiuo metu atsinaujinančių šaltinių dalis sudaro 26 % – daugiausia dėl saulės elektrinių negyvenamose salose. Mangrovių atkūrimo programa apima ne tik sodinimą, bet ir stebėseną naudojant dronus – technologiją, leidžiančią realiuoju laiku sekti biomasės augimą.
Valdymo mechanizmas yra Nacionalinė plėtros strategija 2020–2030, kuri tiesiogiai integravo SDG į biudžeto planavimo sistemą. Kiekviena ministerija turi savo KPI rodiklių suvestinę, atnaujinamą kas ketvirtį. Skamba biurokratiškai, bet tai veikia – visi infrastruktūros projektai turi būti suderinti bent su trimis tvarios plėtros tikslais.
Šios oficialios struktūros ir konkretūs veiksmai sudaro tvirtą pagrindą, nors ne viskas vyksta be ginčų ir kontroversijų, kurios vertos atskiro aptarimo.
Kontroversijos ir iššūkiai: ar žaliasis turizmas atlaikys laiko išbandymą?
Maldyvai socialiniuose tinkluose atrodo kaip tikras rojus. Žydros lagūnos, prabangios vilos virš vandens, influenceriai, reklamuojantys „tvarias atostogas “. Tačiau už šio blizgančio įvaizdžio slypi ir keletas nepatogių tiesų.
Problema su Maldyvais yra tas, kad kiekvienas žingsnis link tvaraus turizmo sukelia naujų ginčų.
Paimkime, pavyzdžiui, kas vyko 2025 metų lapkritį. Kurortas @Paradise_Maldives paskelbė apie didelę savo „eko kurorto“ plėtrą. Skamba puikiai, tiesa? Tik tam, kad atsirastų vietos naujiems viloms, jie turėjo gilinti vandenyno dugną. Tiesiogine prasme naikinti koralinius rifus, kuriuos turėtų saugoti.
Socialiniai tinklai sprogo. Komentarai buvo negailestingi. Vienas vartotojas parašė: „Štai taip atrodo jūsų ekologija – žudote rifus dėl dar vieno baseino.“ Kurortas greitai pašalino įrašą.
Štai trys pagrindiniai iššūkiai, kurie neduoda ramybės:
- Rekultivacijos dilema – kiekvienas naujas projektas reiškia dugno gilinimą ir ekosistemos naikinimą
- Klimato skeptikai – naudoja kylančias nekilnojamojo turto kainas kaip argumentą prieš grėsmę
- Atliekų problema – 2 kg šiukšlių vienam turistui per dieną, o perdirbimo galimybės apgailėtinos
Labiausiai mane erzina skeptikų argumentas. Vienas iš jų neseniai man pasakė:
„Jeigu salos skęsta, tai kodėl namų kainos vis dar kyla? Tai įrodo, kad salos neskęsta ir visas šis panikos kelimas yra nesąmonė.”
Iš vienos pusės… logika yra. Kas investuotų į tai, kas greitai išnyks? Iš kitos pusės, nekilnojamojo turto rinka ne visada atspindi klimato realybę. Prisiminate 2008 metų krizę? Kainos kilo iki paskutinės akimirkos.
Tikras galvos skausmas – atliekos. Kiekvienas turistas vidutiniškai per dieną pagamina 2 kilogramus šiukšlių. Mažuose atoluose nėra vietos rūšiavimo aikštelėms. Dauguma plastiko atsiduria… na ir kur gi? Oficiali versija – sąvartynuose. Neoficialiai – vandenyne.
Mačiau tai savo akimis lankydamasis vietiniame atole. Kalnai vandens butelių, maisto pakuotės. O už 200 metrų esantis kurortas reklamuojasi kaip „zero waste facility“.
Tai nereiškia, kad viskas yra melas. Kai kurie centrai iš tiesų stengiasi. Tačiau skirtumas tarp rinkodaros ir realybės kartais primena bedugnę.
Kursas 2030 – kokie tolesni žingsniai Maldyvų SDG įgyvendinimui?
Maldyvai turi keletą lemiamų metų, kad iš tikrųjų pasiektų savo ambicingus klimato tikslus. Dabar svarbūs nebe pokalbiai, o konkretūs veiksmai.
KELIAS Į ANGLIES NEUTRALUMO HARMONOGRAMAS
2025-01-01 -------- Pagrindinių saulės elektrinių paleidimas atole
2026-06-15 -------- Salų energetinės sistemos modernizavimas
2027-09-30 -------- KONTROLINIS TAŠKAS: 50 % atsinaujinančios energijos
2029-03-01 -------- Energijos kaupimo projektų užbaigimas
2030-12-31 -------- TIKSLAS: Anglies neutralumas
Atvirai kalbant, šis grafikas atrodo įtemptas, bet įgyvendinamas. Svarbiausia bus išlaikyti tempą 2027–2029 metais, kai didžioji dalis infrastruktūros jau turi būti paruošta.
Kalbant apie investicijas – čia vyksta tikrai daug įdomių dalykų. Blue economy – tai ne tik šūkis, bet ir realios galimybės. Startuoliai, dirbantys akvakultūros, vandenynų plastiko perdirbimo ar vandens gėlinimo technologijų srityse, ieško finansavimo. Maldyvų žaliosios obligacijos tampa vis populiaresnės, nes investuotojai mato tame ilgalaikę prasmę.
Tačiau tam, kad visa tai veiktų, reikalingas išorės bendradarbiavimas. Turistai gali rinktis ekologiškai sertifikuotus kurortus, investuotojai – nukreipti kapitalą į atsinaujinančius projektus, o politikos formuotojai – remti technologijų perdavimą. Galbūt tai skamba naiviai, tačiau kiekviena iš šių grupių iš tikrųjų daro įtaką pokyčių tempui.
Ką galima stebėti artimiausiais metais? Atsinaujinančios energijos procentinę dalį, naujų blue economy projektų skaičių, pokyčius turizmo politikoje. Šie rodikliai parodys, ar Maldyvai eina teisinga kryptimi.
Manau, kad 2030 metai bus išbandymas ne tik Maldyvams, bet ir visam mažų salų valstybių, kovojančių su klimato kaita, modeliui. Jei jiems pavyks, tai taps pavyzdžiu kitiems.
Maldyvų ateitis priklauso nuo veiksmų, kurių bus imtasi per artimiausius trejus metus – delsti nebeliko laiko.
NOAH MI
kelionių ir gyvenimo būdo redaktorius
