Prabangių laikrodžių pasaulis daugelį metų buvo grindžiamas atsargumu. Pokyčiai vyko lėtai, dizainai buvo konservatyvūs, o eksperimentai – veikiau simboliniai nei revoliuciniai. Todėl dar labiau stebina tai, ką 2026 metais pristato dvi visiškai skirtingos prekės: Rolex ir Louis Vuitton. Abi renkasi spalvas, emocijas ir formas, kurios dar visai neseniai šioje industrijoje būtų buvusios neįsivaizduojamos. Nauji Rolex ir LV laikrodžiai drąsiai laužo taisykles ir diktuoja tendencijas!
Rolex Oyster Perpetual 36 Jubilee Dial – klasika, kuri staiga nustoja būti rami
Naujas Rolex Oyster Perpetual 36 Jubilee Dial – tai laikrodis, kuris iš pirmo žvilgsnio laužo savo pačios taisykles. Vietoje įprasto prekės ženklo santūrumo gauname spalvingą ciferblatą, kuriame kartojasi užrašas „ROLEX“. Įkvėpimas siekia 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių dizainus, tačiau galutinis rezultatas yra kur kas intensyvesnis nei viskas, ką šis prekės ženklas rodė pastaraisiais dešimtmečiais.
Po šiuo vizualiniu pokyčiu neslypi jokia techninė revoliucija. Viduje veikia patikrintas Rolex Caliber 3230 mechanizmas – automatinis laikrodžio mechanizmas be datos rodiklio, siūlantis apie 70 valandų energijos rezervą ir didelį veikimo tikslumą. Viduje tai klasikinis Rolex, tačiau išorėje – visiškai kitokia istorija.
Korpus, kurio skersmuo yra 36 mm, išlieka ištikimas Oyster Perpetual linijai, kaip ir plieninė apyrankė bei aukštas atsparumas vandeniui. Skirtumas tas, kad viskas yra pavaldinta ciferblatui, kuris nustoja būti fonu ir tampa pagrindiniu herojumi.
Modelio kaina išlieka maždaug 6750 dolerių lygyje, todėl jis formaliai laikomas „įvadiniu“ Rolexu. Tačiau praktiškai prieinamumas bus ribotas, o susidomėjimas gerokai viršys pasiūlą, kas jau tapo norma išskirtinesniems šio prekės ženklo variantams.
Louis Vuitton Tambour Taiko Arty Automata – laikrodis, kuris nerodo laiko, o pristato spektaklį
Dar toliau žengia Louis Vuitton Tambour Taiko Arty Automata. Tai projektas, kuris iš esmės nustoja būti klasikiniu laikrodžiu ir tampa mechaniniu reginiu, paleidžiamu pagal pageidavimą.
Paspaudus mygtuką ant dėklo, įsijungia animacijos seka: juda ciferblato elementai, gėlės sukasi priešingomis kryptimis, o užrašai keičia savo formą. Visa tai sukurta kaip miniatiūrinis teatras, kuriame laikas tėra pretekstas parodyti judesį.
Šios konstrukcijos širdis – kalibras LFT AU05.01 su skrendančiu turbijonu ir daugiau nei 360 detalių. Mechanizmas sudėtingas, tačiau jo paskirtis kitokia nei klasikiniuose laikrodžiuose. Svarbu ne tik tikslus laiko matavimas, bet ir galimybė kurti animacijas, kurios yra visiškai meninio pobūdžio.
Tačiau didžiausią įspūdį daro ciferblatas. Jis sudarytas iš daugybės sluoksnių, rankomis pagamintų naudojant emalį ir juvelyrikos technikas, o jo kūrimo procesas užtrunka šimtus valandų. Kai kuriuose elementuose panaudotos net natūralios medžiagos, tokios kaip plunksnos, todėl šis projektas dar labiau priartėja prie meno pasaulio nei laikrodininkystės.
Kaina, siekianti apie 490 tūkstančių eurų, ir labai ribota gamyba lemia, kad tai nėra rinkos produktas klasikine prasme. Tai kolekcinis objektas, kuriamas pagal užsakymą ir skirtas labai siauram pirkėjų ratui.
Kodėl šie laikrodžiai laužo taisykles
Abu modelius, nors jie priklauso visiškai skirtingiems pasauliams, sieja vienas dalykas: atsisakymas tradicinio laikrodžio, kaip įrankio, supratimo.
Rolex, prekės ženklas, siejamas su disciplina ir santūrumu, staiga leidžia sau vizualinį eksperimentą. Spalva ir raštas nustoja būti tik priedu. Jie tampa pagrindine projekto ašimi. Vis dar turime patikimą mechanizmą ir praktišką pobūdį, tačiau forma nebėra saugi.
Louis Vuitton žengia dar toliau. Šiuo atveju laikrodis praranda savo pagrindinę praktinę funkciją ir tampa emocijų bei judesio nešėju. Mechanizmas ne tik matuoja laiką, bet ir „atkuria“ jį vizualiai.
Ar tai 90-ųjų estetikos sugrįžimas?
Šioje tendencijoje galima įžvelgti 90-ųjų aidą, kai prabanga ir dizainas buvo drąsesni, mažiau konservatyvūs ir dažnai eksperimentiniai. Šių dienų projektai tiesiogiai nekopijuoja to meto estetikos, tačiau perima jos dvasią: daugiau laisvės, drąsos ir norą išsiskirti.
Skirtumas tas, kad šiuolaikinis prabangumas yra daug labiau kontroliuojamas. Tai nėra chaosas, o kruopščiai suprojektuota ekstravagancija.
Nauji Rolex ir LV laikrodžiai. Du skirtingi atsakymai į tą pačią akimirką
Rolex parodo, kad net ir pati konservatyviausia prekės ženklo gali atsiverti spalvoms ir žaismingoms formoms, neprarasdama savo tapatybės. Louis Vuitton savo ruožtu įrodo, kad laikrodis gali būti traktuojamas kaip mažoji teatro scena, kurioje mechanika tampa performanso menu.
Abu požiūriai yra skirtingi, tačiau veda prie tos pačios išvados. Prabanga 2026 metais nustoja būti tyli. Ji tampa matoma, drąsi ir vis mažiau nuspėjama.
