Zdzislawas Beksinskis yra gerai žinomas dėl savo tapybos, piešinių ir fotografijos. Be to, jis sukūrė monumentalių darbų iš metalo ir alavu sujungtos vielos. Jis taip pat kūrė gipsinius modelius, kuriuose formaliai derino abstrakciją ir figūratyvumą. 1964 m. Varšuvos Lazienkų parko Senojoje oranžerijoje, Dailininko ir žiūrovo galerijoje, įvyko personalinė dailininko paroda. Kuratorius Januszas Bogucki pristatė daugiau kaip 20 menininko skulptūrų. Be abejo, dar vienos, mažiausiai žinomos Beksińskio veiklos pristatymas platesnei auditorijai užpildo svarbią spragą. Kita vertus, tai suteikia galimybę išsamiau išanalizuoti jo kūrybinį kelią.
Beksińskis užsiėmė skulptūra?
Zdzislavo Beksińskio skulptūriniai darbai daugeliui žmonių kelia nuostabą. Daugelį metų erdvinės formos buvo mažai žinomi artefaktai, laukiantys platesnių studijų. Skirtingai nei dailininko tapybos kataloguose, atskirų leidinių apie skulptūrą nėra. Galimybė pristatyti bronzos liejinius atsirado 2023 m. Vavelio karališkosios pilies soduose. Paskui savo ruožtu visiškai kitoje erdvėje – istorinėje Gvido kasykloje Zabžėje. Tiesą sakant, tai buvo pirmosios parodos, skirtos tik skulptūrai.
Šeštasis ir septintasis dešimtmečiai.
Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintojo dešimtmečio pradžioje menininkas intensyviai užsiėmė skulptūra. Žinoma, šis jo kūrybos epizodas truko tik dešimtmetį ir nėra pakankamai žinomas ir aprašytas. Todėl literatūroje sutinkame tik trumpus paminėjimus apie reljefus, bareljefus ar vielos darbus. 1966 m. sausį Beksińskis priėmė sprendimą, svarbų jo tolesnės meninės karjeros požiūriu. Jis nusprendžia, kad nebeužsiims piešimu ir skulptūra ir visiškai susitelks į tapybą. Taip buvo nulemtas skulptūrų likimas. Sprendimas nugriauti šeimos namą Sanoke ir būtinybė persikelti į Varšuvą reiškė, kad kūrinius reikėjo kažkur saugoti. Taip skulptūros atsidūrė Sanoko istorinio muziejaus ir Vroclavo nacionalinio muziejaus rinkiniuose.
Vėlesniais metais Beksińskis nebegrįžo prie skulptūros, jis išsiskyrė su šia medija. Be kita ko, dėl to, kad neturėjo tinkamos vietos, studijos ir pakankamai finansinių išteklių, kad galėtų tęsti šią veiklą. Tai neabejotinai lėmė, kad šiandien jį suvokiame daugiausia kaip tapytoją. Vadinasi, šiandien galime bendrauti su nedidele skulptūrų kolekcija.
Hamletas ir Makbetas
Skulptūriniai darbai, sukurti ant vielos karkaso, aptaisyti gipsu, suvirinti iš skardos elementų, apima literatūros įkvėptusHamletas iMakbetas. Skulptūros su ryškiomis tekstūrinėmis linijomis ir grioveliais.Hamletastai apdorotas žmogaus figūros atvaizdas, ištemptas ir smarkiai išlenktas, skulptūros pavyzdys, sukurtas dideliu masteliu. Sėdinčios figūros lieknumas, nerealumas, sustiprintas figūros iškraipymo, daroHamletas iš dalies abstraktus kūrinys, meninės vizijos rezultatas. Priešingai, antroji skulptūra,Makbetas, neabejotinai yra tragiška figūra. vaizduojamas kaip klūpanti figūra. Dramatiškai į viršų iškeltomis rankomis ji yra viena iš išraiškingiausių menininko skulptūrų. Ją kolekcijai įsigijo Žešuvo BWA.
Galvos
Skulptūros iš serijosGalvos,sintetinis,sklandžiai išplėtota ir ištobulinta, ši serija yra žmogaus kaukolės variacija. Akiduobės ir kitos angos skiriasi savo forma ir gyliu. Be to, naudojamos kontrastingos patinos spalvos: nuo ryškios iki sodrios raudonos, rudos ir juodos. Kaukolės labai skiriasi savo formomis: vienos yra kompaktiškos ir masyvios, kitos – lengvos ir ažūrinės. Simetriški įpjovimai, plyšiai galvose ir materijos destrukcija sustiprina žiūrovo nerimo jausmą, susidūrus su šiais specifiniais portretais. Be to, kaip ir tapybos darbuose, skulptūrose užsimenama apie mirties ir laikinumo temas. Be abejo, daugelis jų yra sukurtos pagal menininko piešinius.
Kolekciniai bronzos liejiniai
Taip pat ir Galvų skulptūros, reljefai bei Hamletas ir Makbetas buvo pagaminti griežtai ribotu aštuonių egzempliorių ir keturių autorinių egzempliorių tiražu. Apibendrinant ir, kas svarbu kolekcininkų požiūriu, tuo išsemiamas ateityje leistinas tokių reprodukcijų skaičius.
tekstas: Małgorzata Gołębiewska
Katarzyna Mierzwińska, Art Agenda Nova archyvo nuotr.
