Kuras, kuris laikomas sparnuose – kas yra SAF?

2024 m. pasaulinė SAF (Sustainable Aviation Fuel) gamyba vos viršijo 1 Mt. Skamba kukliai? Taip. Tačiau jau 2026 m. ji turėtų siekti 2,4 Mt, o dar svarbiau – nuo 2025 m. Europos Sąjungoje įsigalioja ReFuelEU Aviation mandatas: 2 % SAF kiekviename skrydyje. Tai pirmas kartas, kai teisės aktai reikalauja naudoti šį kurą tokiu mastu.

SAF yra vadinamas „drop-in“ kuru. Skamba kaip techninis terminas, bet tai paprasta: jį sumaišai su įprastu Jet A-1 (net ir santykiu 50:50) ir supili į lėktuvą. Jokios variklio modifikacijos, jokios naujos infrastruktūros oro uoste. Tiesiog veikia.

Kodėl tai spartėja būtent dabar

Nes atsirado konkretus terminas ir bauda. ReFuelEU Aviation reikalauja 2 % SAF nuo 2025 m. sausio, vėliau 6 % 2030 m. ir net 70 % 2050 m. (iš jų 35 % e-SAF, t. y. sintetinės degalų iš CO₂).

Klimato poveikis? SAF iš biomasės arba atliekų sumažina emisijas 70–80 % per visą gyvavimo ciklą. E-SAF gali daugiau nei 90 %. Toliau straipsnyje pamatysime, kaip tai atrodo techniškai ir ką šie įpareigojimai keičia rinkoje.

Kaip veikia SAF?

SAF yra „drop‑in fuel“, tai yra kuras, kurį gali pilti tiesiai į šiuolaikinio lėktuvo baką. Nereikia modifikuoti variklio, oro uosto infrastruktūros ar sistemų. Svarbiausi yra ASTM D7566 ir D1655 standartai, kurie apibrėžia 11 patvirtintų gamybos kelių. Paprastai SAF maišomas su tradiciniu Jet A1 iki 50% santykiu (kai kurie keliai leidžia tik 10%).

Štai pagrindiniai keliai ir ką jie reiškia:

Kelias	Žaliavos	Blend‑limit	Emisijos mažinimas
HEFA‑SPK	Augaliniai aliejai, gyvūniniai riebalai, UCO	50%	70–84%
FT‑SPK	MSW, žemės ūkio/miško likučiai	50%	70–90%
ATJ‑SPK	Cukrūs, alkoholis	50%	70–85%
SIP/HFS	Cukrūs, likučiai	10%	~70%
PtL (e‑SAF)	CO₂ + H₂ iš AEI	50%	>90%

Neste specializuojasi HEFA (naudotas kepimo aliejus yra jų arkliukas), World Energy 2016 m. pradėjo pirmąją komercinę SAF gamybą (Paramount, CA), o LanzaJet renkasi ATJ.

Kokybės parametrai ir suderinamumas

SAF turi atitikti tuos pačius reikalavimus kaip ir Jet A1. Svarbiausi iš jų yra: užsidegimo temperatūra ≥38°C, užšalimo temperatūra ≤−47°C, energija 42,8 MJ/kg, tankis 775-840 kg/m³ ir sieros kiekis <0,3%. Dėl to pilotas nepastebi jokio skirtumo, o oro uosto logistika veikia be pokyčių.

Kitas skyrius parodys, kaip reguliavimas ir rinka skatina (arba stabdo) šių technologijų diegimą Europoje.

Reguliavimas ir rinka

Reguliavimas iš esmės yra pagrindinis visos SAF rinkos variklis, nes be įpareigojimų aviacija atsargiai žiūrėtų į brangesnį kurą. ES ir JAV nustato konkrečius pagrindus, kurie skatina pasiūlos augimą ir realią paklausą.

Mandatai ir tikslai: ES, JK ir JAV

ReFuelEU Aviation yra Europos pagrindas: nuo 2025 metų ES oro uostuose mišinyje privaloma 2 % SAF, o tikslas 2050 metams – net 70 % (iš jų 35 % e‑SAF). Skamba ambicingai, ypač turint omenyje, kad 2024 metais dalis siekė vos 0,53 %. JAV eina savo keliu per SAF Grand Challenge: 3 milijardai galonų iki 2030 metų ir 35 milijardai iki amžiaus vidurio, su mokesčių lengvatomis pagal IRA – 1,25–1,75 USD už galoną. Jungtinė Karalystė startuoja nuo 2 % 2025 metais ir siekia 22 % iki 2040 metų.

Regionas	2025	Tikslas 2030/2040/2050
ES	2%	6 % (2030) / 70 % (2050)
JK	2%	10 % (2030) / 22 % (2040)
JAV	~1%	3 mlrd gal (2030) / 35 mlrd gal (2050)

Rinka

Vertinimai rodo, kad pasaulinė gamyba 2025 metais sieks 1,9–2,4 Mt, o tai atitinka maždaug 2–3,7 mlrd. USD rinkos vertę. Iki 2030 metų rinka turėtų išaugti iki 25–26 mlrd. dolerių. Ribojantis veiksnys išlieka HEFA žaliavos (daugiausia atliekų aliejai) ir įrenginių statybos tempas.

Išvada iš skrydžio aukščio

Tvarieji aviaciniai degalai nėra tolima ateities vizija, o realybė, kuri vyksta čia ir dabar. Tiesa, dar reikia patobulinti gamybos mastą ir sąnaudas, tačiau technologija jau veikia, o spaudimas mažinti aviacijos anglies dioksido emisijas tik didėja. Tai jau ne klausimas „ar“, o „kaip greitai“.

Matau čia kažką, kas primena atsinaujinančios energijos pradžią: iš pradžių brangu ir nišinė, vėliau tampa standartiniu sprendimu. SAF eina tuo pačiu keliu, tik daug greičiau, nes aviacijos sektorius neturi laiko lėtiems eksperimentams.

Viena yra aišku: skrydis lėktuvu, varomu kuro iš virtuvės atliekų, nebėra tik įdomybė. Tai tampa nauja įprasta realybe dešimties tūkstančių metrų aukštyje.

Jacky

Premium žurnalistas